Istorija
Priimamojo darbo grafikas
Raštinės darbo laikas
I-IV: 7:30 – 16:15
Pietūs: 11:00 – 11:30
V: 7:30 – 15:00
Adresas: Kretingos g. 21, 97210 Jokūbavo k., Kretingos r.
Laisvos darbo vietos
Istorija
1918 metais atkūrus Lietuvos nepriklausomybę imta rūpintis ir valstybės švietimu, ir mokyklų kūrimu provincijoje. Jokūbavas ne išimtis. Pirmoji pradinė mokykla čia įkurta 1919 metais. Tikrų mokytojų nebuvo. Mokė keletą gimnazijos klasių ar net pradinę mokyklą baigę mokytojai.
Pirmosios žinomos mokytojos Jokūbave buvo Šiupytė ir Zeniauskaitė. Šviesios atminties P. Petrauskienė mena, kad ją tėvai į vienos klasės mokyklą dvaro kumetyno patalpose nuvedė dešimties metų (gimusi 1909 metais). Buvęs vienas kambarys ir vaikai sėdėdavę aplink stalą. Pradžioje mokyklai skiriamas tik vienas kambarys. P. Armalis prisimena: „Čia, kur eina kelias į Raguviškius, Klimienė kur gyveno, buvo vadinama Rudžio kalvė. Ten ir buvo mokykla. Mano pirmoji mokytoja buvo Matulaitienė, vėliau Daknevičienė, Gudauskas, vienu metu Matulaitienei susirgus mokė Stulginskienė.“ 1933 metais į Jokūbavą dirbti atvyko E. ir P. Bortkevičiai.
P. Bortkevičiaus pastangomis 1934 metais pradėta statyti ir 1935 užbaigta nauja dviaukštė pradinė mokykla. S. Šimkus prisimena: “Mokykla graži buvo, dviejų aukštų. Ir mokytojams kambariai buvo, ir sargui. Du kambariai buvo mokymuisi ir vienas darbo. Iš pradžių buvo keturios klasės, o paskui jau šešios“. „Ėjom apsirengę prastai, apsiavę medinėmis klumpėmis, jas pasidėdavome koridoriuje ir į klasę eidavome su kojinėmis. Mokytis į šią mokyklą ateidavo mokiniai iš Jokūbavo, Suktinių, Būdviečių, Šašaičių, vienas kitas iš Raguviškių, Vaitelių kaimų. Mokytojavo tada Bortkevičiai ir Valiukaitė“, – pasakoja S. Petrauskaitė (g. 1930). 1939 metais pradžios mokykla buvo reorganizuota į šešiametę. Karo metais mokė A. Počekaitė, Valiukaitė, O. ir J. Petrauskai.
Karo pabaigoj, slenkant frontui per Jokūbavą, sviedinys pataikė į mokyklos pastatą ir mokykla sudegė iki pamatų, liko tik mokinių sodinti medeliai. Po karo mokykla veikė tai viename, tai kitame didesniame pastate. 1949 metais galutinai įsikūrė buvusioje Beniušio kepykloje-parduotuvėje. Pastatas buvo apleistas, patalpos mažos, todėl mokiniai mokėsi ir kitame pastate. Už sienos dar buvo ir kolūkio kontora, kur kas rytą rinkdavosi ne tik kontoros darbuotojai, specialistai, bet ir vairuotojai, kolūkiečiai. Jie garsiai kalbėdavo, rėkaudavo. Pamokas vesti buvo sunku, nes per medines sienas viskas aiškiai girdėdavosi ir labai blaškė vaikų dėmesį. Po kelerių metų buvo pastatytas ūkinis pastatas, kurio viename gale buvo įrengtos dirbtuvės. Kolūkiui padedant buvo pastatytas šiltnamis, kur jaunieji gamtininkai sėkmingai dirbo ištisus metus. Prie mokyklos buvo pastatyta geografinė aikštelė, sporto aikštynas.
1952 metais nuo rugsėjo mokyklai pradėjo vadovauti F. Lukauskas. Iš pradžių jis buvo pradinės mokyklos vedėjas, o nuo 1953 metų rugsėjo, kai mokykla tapo septynmete, direktorius. Materialinė bazė iš pradžių buvo silpna. Direktoriui teko gerokai pasukti galvą, kaip apšildyti klases, kaip padaryti jas erdvesnes, šviesesnes, kaip pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Tačiau mokytojų kolektyvas buvo draugiškas, darbštus, atsidavęs savo darbui, todėl dirbo kantriai, dalyvaudami ir mokyklos, ir kaimo kultūriniame bei sportiniame gyvenime, kartu su mokiniais talkininkaudami kolūkyje.
Nuo 1963 metų mokykla aštuonmetė.
1964 metais mokiniams plačiai duris atvėrė naujas mokyklos priestatas su erdviomis, šviesiomis klasėmis, sporto aikštynais, bandomuoju sklypu, šiltnamiu. Mokymosi sąlygos žymiai pagerėjo. Buvo gauta nemažai mokymosi priemonių, kitą dalį mokytojai pasigamino patys. Įrengtas chemijos kabinetas, pionierių kambarys, medžio apdirbimo dirbtuvės. Deja, nei sporto, nei aktų salės nebuvo. Fizinio lavinimo pamokos vykdavo lauke, žiemą – koridoriuje arba kultūros namų salėje bei lauke su slidėmis, kai būdavo sniego (o sniego tikrai netrūko).
1967 metais mokyklai pradėjo vadovauti I. Keblys. Jo vadovaujama mokykla nuolat buvo pirmaujančiųjų gretose. Įrengtas techninių priemonių kabinetas su kino demonstravimo įranga, įvesta kabinetinė sistema. Per tą laiką išplėsta mokyklos teritorija. 1974 metaisįvedus direktoriaus pavaduotojo ugdymui etatą, į šias pareigas priimtas A. Laukineitis, kuris dirbo iki 1994 metų.
1984 metais pastatytas naujas mokyklos priestatas su sporto sale, valgykla, katiline, medžio ir metalo dirbtuvėmis, atnaujintas sporto aikštynas, pastatytas devynių butų namas ir ūkinis pastatas mokytojams ir mokyklos darbuotojams. Nuo 1986 iki 1989 metų mokykla buvo nepilna vidurinė, 1989-1993 – devynmetė, o nuo 1993 – pagrindinė. 1991 metais mokyklai suteiktas prezidento Aleksandro Stulginskio vardas.
Nuo 1994 metų gegužės 16 dienos mokyklai vadovauja L. Šiškienė.