Puslapiai

Naudinga

Atnaujinta: 2018-02-02

Būdami kartu dalinamės tais, kurie mums svarbūs, patiriame artumo akimirkas, stipriname santykius, jaučiame ryšį su artimaisiais. Bet kokie santykiai ilgainiui nutrūksta, jei jų netvirtiname buvimu kartu. Jei skirsime mažai laiko kokybiškam buvimui su savo vaikais, kažkuriuo momentu pastebėsime, kad vaikai nutolo, nebenori pasakoti apie save, nebesidomi bendra veikla, nes tiesiog atprato.

Mažiems vaikučiams tėvai gyvybiškai reikalingi, dažniausiai jie gauna pakankamai mamyčių ir tėvelių globos ir dėmesio. Tačiau jiems ūgtelėjus ir į pagalbą pasitelkus aukles ar močiutes arba išvedus juos į darželius, taip pat gimus sesutei ar broliukui vaikučiams pradeda stigti tėvų dėmesio. Paaugliai apskritai neretai būna atpratę pozityviai bendrauti su tėvais. Todėl tėvai turi pagalvoti apie būtinybę tiesiog planuoti buvimo su vaiku laiką. Vaikai labai vertina tėvų dėmesį, jie laimingi ir jaučiasi reikalingi kažką veikdami kartu. Jei kiekvieną dieną užsiimsime su vaiku jam malonia veikla, tuo pačiu nuoširdžiai pasikalbėsime, klosime puikų pagrindą vėlesniam bendravimui. Tada, grįžę iš mokyklos, vaikai noriai dalinsis su mumis įvairiomis naujienomis, nes žinos, kad tėvams svarbu su jais būti ir kalbėtis.

Kokybiškai būti su vaiku nelengva.  Rodyti vaikams meilę leidžiant su jais kuo daugiau laiko – vienas iš sunkesnių dalykų, nors atrodo, – labai paprasta. Kai suprantame, jog paroje tik 24 val., pasidaro gana sudėtinga. Ar nebūna taip, kad dienos bėgyje mintyse sau piešiate vaizdą, kaip vakare pažaisite su dukrele, bet paguldžiusi ją į lovą, suprantate, kad žaidimui laiko taip ir neatradote, nes gaminote vakarienę, padėjote sūnui spręsti matematiką, lyginote drabužius rytdienai ir štai –  žaidimas nusikėlė rytdienai. Taigi kaip galėtume paskirti dėmesingo laiko savo vaikams.

Kiek perdėti tyrimai, bylojantys, kad tėvai su vaikais per parą pabendrauja septynias minutes. Nors jei atmestume buitinius reikalus ir pamąstytume apie bendravimo kokybę (šiltą, artimą pabuvimą), gal tame ir būtų tiesos. Prisiminkime, kiek laiko pabendraujame su vaikais, jau lankančiais mokyklą. Mažiukams paprastai dar skiriame kiek daugiau laiko, nes jie patys to išsireikalauja. O su vyresniais kitaip, jie turi nemažai savo reikalų ir jei neįpratę kalbėtis su tėvais, tai paprastai užsidaro savo kambaryje ir tiek žinių. Tada kartais mes atsibundame, kad nedaug bežinome, kuo užsiima vaikas, puolame klausinėti, o šie jau nebenori nieko pasakoti, nes nėra prie to įpratę. Taigi norint sukurti artimą ryšį su savo vaikais iniciatyvos turime imtis mes, tėvai. Nors turime rūpesčių be galo be krašto – kokybiškaslaikassuvaikubūtinas.

      Geranoriškas ir šiltas bendravimas. Bendravimo pagrindas – teigiamos emocijos. Svarbu ir tai, kaip leidžiate laiką su vaikais. Tik tada rasite kelią į vaiko širdį, jei labiau kreipsite dėmesį į sėkmes nei į nesėkmes. Visgi dažnokai mūsų vaikai išskirtinio tėvų dėmesio susilaukia tada, kai kažko „prisidirba“. Tada jau reikalingi pokalbiai „akis į akį“ ir pažadai stebėti elgesį ateityje bei į jį reaguoti.  Ar tiek dėmesio vaikas gauna elgdamasis gerai? Greičiausiai, ne. Kai vaikai elgiasi nepriekaištingai, visiems ramu. O turėtų būti kitaip. Kartu leidžiamas laikas dažniausiai turi būti nuspalvintas teigiamomis emocijomis. Viena, kai bambame ant vaikų, jei jiems kažkas nepasiseka. Visai kas kita, kai ramiai susėdę pasiaiškiname, kaip būtų galima padaryti geriau. Suprantama, negalėsime apsieiti be auklėjimo epizodų.Jiebūtini.Svarbu,kadvaikainesuprastų,kadišskirtiniotėvųdėmesiogaunatiktada,kaikažkąpadaronetinkamai.

        Trumpos, bet kokybiškos minutės kartu.  Kiekvieną dieną reikalingos bent kelios minutės dėmesio visiems vaikams, kad vaikas suprastų, esąs svarbus. Pavyzdžiui, ryte atsisveikinat – galbūt  apsikabinti palinkint geros dienos, kartu valgant bent kartą per dieną, prieš miegą aptariant dieną, pažiūrint kartu mėgstamą laidą ar filmą ir jį aptariant, išgeriant kartu arbatos ir pan.

      Laikas kiekvienam vaikui. Visi vaikai šeimoje nusipelno išskirtinio tėvų dėmesio. Tai tėvams tikrai nelengva, bet susiplanavus įmanoma. Jei turite ne vieną vaiką, būtų idealu, jei bent kartą per savaitę atrastumėte laiko kiekvienam vaikui atskirai atkreipdami dėmesį į vaiko poreikius. Tiek į tai, ką vaikas mėgsta veikti, tiek į tai, kiek laiko reikia būtent jam. Tai galima padaryti įvairia forma, pavyzdžiui, šunį vedžioti vieną vakarą su vienu vaiku, kitą – su kitu. Nustatyti „pusvalandį su mama“ – kiekvieną vakarą kitam vaikui. Gal vienas vaikas mėgsta kartu žiūrėti filmus, o kitas – kartu paskaityti ar eiti nusipirkti ledų ir juos pakeliui suvalgyti ir t. t.

     Įsiklausykime į vaiko norus. Išgirskite, ką vaikas norėtų nuveikti su jumis kartu. Visai normalu, jei kartais veiklą pasiūlysite jūs, bet nedarykite to visą laiką. Tai, kas jums atrodo gerai ir naudinga, nebūtinai gali patikti atžalai. Juk buvimas kartu turi abiem pusėms kelti teigiamas emocijas, kitaip nieko gero iš to neišeis. Todėl pasitarkite su vaiku, ką jis norėtų daryti. Namų darbų aiškinimas ar papildomas mokymasis smagaus laiko kategorijai nepriklauso :)

    Kas yra kokybiškas laikas? Tai ne prausimas, rengimas, pagalba ruošiant namų darbų  (paprastai vaikams tai nėra labai maloni veikla; išskyrus kažkokius kūrybinius darbus, kuriuos atlikti smagu); ne valgydinimas raginant ir t. t.  Kokybiškas laikas – tai pasakos sekimas prieš miegą dar ir aptariant, ką  sužinojote; tai žaidimas; tai vaikščiojimas kalbantis; tai filmuko žiūrėjimas kartu apie jį pasikalbant; tai maisto gaminimas pasidalijant darbus; tai pokalbis geriant arbatą ar smagiai šeimai kartu pietaujant (be televizoriaus ir telefonų); tai pagulėjimas apsikabinus; tai glostymas – masažas ir visi kiti dalykai, kuriuos darant tiesiog būnate kartu be jokių pašalinių darbų. Vaikas ir jūs turite jausti, kad tuo metu esate vienas su kitu.

Atžaloms reikalingas ne pats buvimas vienoje patalpoje ar netoliese, o bendravimo kokybė – bendra veikla, dalijimasis mintimis ir jausmais. Visas jūsų dėmesys turi būti sutelktas į vaiką. Įvardinti kokybiško buvimo kiekį laiko atžvilgiu gana sudėtinga. Kartais tam gali užtekti dešimt minučių ir vaikas jau pasijus laimingas, kad pabuvote su juo. Jei su vaiku lyg ir žaidžiate valandą, bet tuo pačiu atliekate kitus darbus ar pakalbate telefonu, tame artimo buvimo gali būti ir nedaug.

Puikus dalykas – laiko, skirto vaikui, tradicija. Tas laikas galėtų būti, pavyzdžiui, kiekvieną darbo dienos vakarą nuo pusės aštuonių iki aštuonių (o gal tik penkiolika minučių), gal turite laiko tai daryti kelias dienas per savaitę, galbūt yra šeimų, kurioms tai įmanoma daryti tik savaitgaliais. Kaip šį laiką pavadinsite, taip nesugadinsite, pavyzdžiui „Arbatėlė su mama“, „Gulim ir plepam“, „Žaidimų pusvalandis“, „Skaitom istoriją“ (vieną knygą kartu);  ir pan. Tai tinka ir paaugliams, mergaitės ypač įvertins tokius pokalbius su mama, paaugliams berniukams gali labiau tikti ne tiesio pokalbiai, o veikla kartu.

Laikąvaikamsskirkitederindamiprievisosšeimossituacijosirporeikių.Kiekvienašeimaturipasirinktijailabiausiaitinkantįvariantą.Jukvisosšeimosskiriasišeimosnariųskaičiumi,užimtumu,pomėgiaisirpan.,pažiūrėkiteįtailaisvaiirkūrybiškai,svarbu,kadvisiemstaibūtųsmagu,oneprivalomapareiga.Irnepamirškite,kadkokybiškaslaikassuvaikubūtinasnetikmamai,betirtėčiui:)

Keletas klausimų, padėsiančių apmąstyti, ar pakankamai laiko praleidžiate su vaiku (šie klausimai tik gairės, bet jokiu būdu ne priekaištas):

Ar kiekvieną dieną randate laiko pažaisti ar pasikalbėti su savo vaiku?

Ar iš vaiko sužinote, ką vaikas veikia darželyje, mokykloje, jo draugų vardus ir ką jie mėgsta veikti, kai jūs nebūnate kartu?

Ar nujaučiate, jo kiti žmonės, pavyzdžiui, seneliai, draugai žino apie jūsų vaiką daugiau nei jūs?

Ar dar nustembate kažką naujo sužinoję apie savo vaiką iš kitų?

Ar turite ilgoką sąrašą žmonių, kurie ilgiau leidžia laiką su jūsų vaiku nei jūs?

Ar bandote laiko su vaiko praleidimo stoką kompensuoti dovanomis?

Ar turite šeimos tradicijų, ritualų, kurių visi su malonumu laukiate, atliekate?

Ar turite veiklų (darbų), kurias darote kartu su vaikais?

Ar atostogaujate kartu su vaikais?

Ar dirbate ir savaitgaliais?

Smagių akimirkų būnant kartu

Kretingos rajono švietimo centro pedagoginės psichologinės pagalbos skyriaus

psichologė Sonata Vizgaudienė