Puslapiai

Naudinga

Atnaujinta: 2019-10-14

 

Prezidento atminimą pagerbė tradiciniu bėgimu

Sekmadienį, rugsėjo 22 dieną, sukako 50 metų, kai mirė Lietuvos Respublikos Prezidentas Aleksandras Stulginskis. Jo vardu pavadintos Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė šią sukaktį kasmet pamini tradicija jau tapusiu bėgimu.

Į jį rinktasi po šv. Mišių bažnyčioje ir integruotų pamokų, skirtų susipažinti su A. Stulginskio gyvenimu ir veikla.

Prie paminklo Prezidentui jo vardo parke mokyklos direktorė Lidija Šiškienė priminė, kad A. Stulginskio vardas mokyklai suteiktas 1991-aisiais. Šia garbe jokūbaviškiai dalijasi su dar dviem šalies mokyklomis – Šilalės rajono A. Stulginskio Kaltinėnų gimnazija ir Kauno A. Stulginskio mokykla-daugiafunkciu centru.

„Šios mokyklos tarsi įprasmina Prezidento gyvenimo tarpsnius: Kaltinėnuose prabėgo jo vaikystė, Kaunas susijęs su prezidentavimo metais, o Jokūbave A. Stulginskis gyveno nuo 1927 iki 1941 metų, čia pasitiko didžiausią ir sunkiausią gyvenimo išbandymą  – tremtį“, – kalbėjo direktorė.

A.Stulginskio asmeniniai daiktai, kraštotyrinių ekspedicijų metu surinkta medžiaga ir prisiminimai apie Prezidentą saugomi 1989 m. mokykloje įkurtame muziejuje. Čia įrengta ir A. Stulginskiui skirta ekspozicija, kurią padovanojo Lietuvos nacionalinis muziejus. Apie Jokūbave gyvenusį Prezidentą sukurti net filmai „Kalbėk, praeitie“, „Niekas nėra sunku, kas tarnauja kilniai idėjai“ ir „Sugrįžk prisiminimais“, kuris sukurtas vadovaujantis A. Stulginskio dukros Aldonos Stulginskaitės prisiminimais apie tėvą.

Su A. Stulginskaite-Juozevičiene ir jos šeima jokūbaviškiai bendrauja ir bendradarbiauja jau daug metų. Prieš dvi savaites Jokūbave lankėsi Prezidento anūkas Jonas Linas Juozevičius su šeima, jis mokyklos muziejui padovanojo vienos Jokūbavo gyventojos išsaugotus restauruotus A. Stulginskio šeimos baldus.

Prezidento gyvenimo istoriją mena ir parkas, kurio alėjomis mėgsta pasivaikščioti jokūbaviškiai. Čia jau daugiau kaip dešimtmetį, minint A. Stulginskio mirties metines, vyksta tradicinis bėgimas.

Prezidento atminimą pagerbus tylos minute, sugiedojus Lietuvos himną, prie starto linijos stojo       nuo mažiausių iki vyriausiųjų. 1–8 klasių mokiniai bėgo vieną ratą – 400 metrų, 9 ir 10 klasių– du ratus.

Kalbinti moksleiviai vienbalsiai tvirtino, kad bėgti parku, kuriuo kažkada vaikščiojo Prezidentas, jiems labai smagu, ir oras šiais metais tam buvo ypatingas – saulėtas ir šiltas. Moksleiviai džiaugėsi ir pačių sukurtu „Prezidento Aleksandro Stulginskio gyvenimo žemėlapiu“, kuriame – svarbiausios datos ir įvykiai: kur gimė, mokėsi, studijavo, kada ėjo Prezidento pareigas, ūkininkavo Jokūbave, kada buvo ištemtas į Sibirą, kur praleido paskutines gyvenimo dienas. Žemėlapis taps dar vienu A. Stulginskio muziejaus eksponatu.

Renginyje dalyvavęs ir bėgimo dalyvius apdovanojęs Savivaldybės meras Antanas Kalnius pasidžiaugė, kad Jokūbavo mokyklos-daugiafunkcio centro bendruomenė gerbia ir puoselėja Prezidento A. Stulginskio atminimą, gražina jį menantį parką.

„Galime didžiuotis, kad esame išskirtinis kraštas. Su mūsų rajonu susiję net trys prezidentai – Antanas Smetona čia ne kartą lankėsi, Aleksandras Stulginskis gyveno, naujai išrinktas prezidentas Gitanas Nausėda taip pat turi artimų sąsajų“, – sakė meras.

Sužinoti apie A. Stulginskio gyvenimą jokūbaviškiai galėjo ir pasinaudoję QR kodų nuskaitymo programėle – informaciniai pranešimai su QR buvo pakabinti mokykloje, parke, gyvenvietėje.

A. Stulginskis gimė 1885 m. vasario 26 d. Raseinių apskrityje, Kutulių kaime, netoli Kaltinėnų. Ketino pasirinkti kunigo kelią, 1908 m. baigė Žemaičių kunigų seminariją Kaune. Vienerius metus studijavo Insbruko universiteto Teologijos filosofijos fakultete. Po metų, atsisakęs įšventinimo į kunigus, grįžo į Lietuvą.

1910 m. įstojo į Halės universiteto Žemės ūkio institutą. Buvo Lietuvos krikščionių demokratų partijos ir jos sutelktos Lietuvos ūkininkų sąjungos bei Ūkio banko vienas iš steigėjų ir vadovų.

1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje ir buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą.

1918 m. vasario 16 d. su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Nepriklausomybės aktą, 1918–1919 m. dirbo Vyriausybėje.

1922 m. gruodžio 21 d. išrinktas Prezidentu ir šias pareigas ėjo iki 1926 m. birželio 7 d. Per A. Stulginskio prezidentavimo metus iškovota ir įtvirtinta nepriklausoma, demokratinė Lietuvos valstybė, atgautas Klaipėdos kraštas, įkurtos kelios aukštosios mokyklos ir kt.

1927 m. iš politinio gyvenimo pasitraukė, apsigyveno ir tvarkė savo ūkį Jokūbave.

1941 m. sovietams okupavus Lietuvą ir „valant Lietuvą nuo socialiai pavojingo elemento“, buvo suimtas ir ištremtas iš Lietuvos. Tokia pat lemtis ištiko ir prezidento žmoną Oną. Tremties išvengė tik dukra Aldona.

Grįžti į Lietuvą Stulginskiams leista 1956 m. A. Stulginskis dirbo vyresniuoju moksliniu bendradarbiu Vytėnų sodininkystės-daržininkystės bandymų stotyje.

Mirė 1969 m. rugsėjo 22 d. Kaune, palaidotas Panemunės kapinėse. A. Stulginskis – vėliausiai miręs iš visų Vasario 16-osios Akto signatarų.

1991 m. A. Stulginskiui atminti Jokūbave buvo pastatytas architekto E. Giedrimo ir skulptoriaus M. Narbuto sukurtas paminklas.

Švyturys 2019-09-24

Laima Stonkuvienė

Šaltinio nuoroda